HONDA legenda: globalaus automobilio pėdsakais
Aštuntas dešimtmetis žymėjo Japonijos ekonominį atgimimą ir miestų plėtrą, o automobiliai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Būtent šiame dešimtmetyje Japonija tapo antra didžiausia pasaulio automobilių gamintoja.
Iki tol HONDA specializavosi nišinių sportinių automobilių gamyboje. Stebėdami besikeičiančius miestus, didėjančias transporto spūstis bei kylančias ekologines problemas, bendrovė ėmė tirti naujos kartos masėms skirto automobilio kūrimo galimybes.
Skirtingai nuo ankstesnių HONDA mašinų, Civic nebuvo vystomas pagal asmeninę Soichiro Honda viziją. Civic produkto komanda apkeliavo skirtingas rinkas įvairiuose pasaulio žemynuose ir domėjosi, kokios konkrečios automobilio savybės reikalingos „čia ir dabar”. Bendrovė siekė sukurti produktą, tapsiantį milijonų žmonių kasdienybės dalimi. Civic turėjo būti paprastas, kompaktiškas, ekonomiškas bei universaliai priimtinas vairuotojams Japonijoje, Amerikoje ar Europoje.
Iki tol dauguma automobilių buvo gaminami su varikliu priekyje, galiniais varomaisiais ratais bei trijų erdvių (variklio skyrius – salonas – bagažinė) schemą. Civic pasirinko variklio priekyje bei priekinių varomųjų ratų bei dviejų erdvių (variklio skyrius – salonas) koncepciją. Atsisakydama bagažinės skyriaus, HONDA išpopuliarino hečbeko kėbulo tipą, tapusį absoliučia „žanro klasika” nedidelių miesto automobilių segmente. Šis žingsnis taip pat padėjo supaprastinti gamybos procesą, sumažinti kaštus bei ženkliai padidinti salono erdvę.
Pirmasis Civic pristatytas Japonijoje 1972 metais. Trejus metus iš eilės modelis pelnė šios šalies „Metų automobilio” titulą. 1972-aisiais pradėtas Civic eksportas į JAV, metais vėliau – į Kanadą, kur Civic buvo perkamiausiu automobiliu 28 mėnesius iš eilės. Europoje Civic taip pat debiutavo 1973 metais.
Pasaulinė HONDA plėtra sekė Civic pramintu keliu. 1975 metais modelis pradėtas gaminti Indonezijoje. Po dešimtmečio HONDA tapo pirmuoju Japonijos gamintoju, atidariusiu gamyklą Šiaurės Amerikoje. Ankstesnių kartų Civic skirtingoms rinkoms taip pat gaminti Malaizijoje, (nuo 1977), Tailande (1984), Kanadoje (1988), Filipinuose (1992), Didžiojoje Britanijoje bei Pakistane (1994), Brazilijoje ir Turkijoje (1997).
Plati gamybos geografija lėmė galimybes pritaikyti Civic modelius skirtingų šalių poreikiams. Nenuostabu – turtingesnėse šalyse Civic pozicionuojamas kaip ekonominės klasės miesto automobilis, kai besivystančiame pasaulyje jis suvokiamas kaip statuso simbolis. Tai lėmė tiek automobilio komplektacijų, tiek variklių pasirinkimus.
Su dešimtąja Civic karta HONDA grįžta prie Civic šaknų. Visoms pasaulio rinkoms naudojama vieninga Civic platforma. Naujasis modelis visam pasauliui gaminamas Svindone, Jungtinėje Karalystėje.
Tarsi VW Beetle Vokietijoje šeštajame, o Mini – septintajame dešimtmetyje, Civic tapo aštuntojo dešimtmečio klasika – pirmuoju masiškai prieinamu ir įperkamu globaliu automobiliu. Skirtingai nuo „vabalo” ir „minio”, Civic tapo kultiniu ne vienoje ar poroje rinkų, bet pelnė pripažinimą visame pasaulyje. Iki tol nebent VW Beetle galėjo pasigirti sparčia plėtra į užjūrio rinkas. Tiesa, modelis nepelnė Azijos pirkėjų simpatijų. Civic tapo pirmuoju ir iki šiol tebėra vieninteliu automobiliu, kuriuo sėkmingai prekiaujama visuose žemynuose. Per modelio istoriją viso pagaminta 18,5 milijono Civic vienetų, o automobiliu prekiaujama 170 šalių.
Tarsi magišką drakoną, automobilių gamintojai tebesivaiko „globalaus automobilio” idėją. Sparčią gamintojų konsolidaciją praėjusio dešimtmečio pradžioje skatino ne tik globalizacija, masės ekonomija ar noras apjungti gamybos platformas. Daimler-Benz bandė susijungti su Chrysler bei taikėsi į Mitsubishi; Renault apjungė pajėgas su Nissan; daug Europos gamintojų pakeitė šeimininkus ar nustojo veikti kaip savarankiškos kompanijos. Sukurti globalaus, visose pasaulio rinkose paklausaus automobilio formulę tebėra didžiųjų pasaulio koncernų siekiamybė. Tačiau Civic sėkmės nė vienam gamintojui iki šiol nepavyko pakartoti.